Pogimdyvinė depresija: kaip ją atpažinti ir kada kreiptis pagalbos?

Tapimas mama yra vienas gražiausių, bet ir sudėtingiausių gyvenimo etapų. Nors naujagimio sutikimas dažnai siejamas su džiaugsmu, daugelis moterų po gimdymo susiduria su stipriais emociniais pokyčiais. Vienas jų – pogimdyvinė depresija (PPD), kuri paveikia daugiau nei vieną iš dešimties mamų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ją atpažinti, kuo ji skiriasi nuo „baby blues“ ir kada būtina kreiptis pagalbos.

Kas yra pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija – tai rimtas emocinis sutrikimas, kuris gali prasidėti per kelias savaites po gimdymo, tačiau kartais pasireiškia ir per pirmuosius metus. Ji nėra moters kaltė ar silpnumo požymis – tai medicininė būklė, kurią galima sėkmingai gydyti.

Pogimdyvinės depresijos simptomai

Nors kiekviena mama gali jaustis šiek tiek kitaip, dažniausi simptomai yra:

• nuolatinis liūdesys arba tuštuma

• dirglumas, nerimas, panikos priepuoliai

• energijos trūkumas ir nuovargis, kurio nepanaikina miegas

• kaltės ir beviltiškumo jausmas

• sunkumai prisirišant prie kūdikio

• miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas)

• mintys apie save žalojimą arba apie tai, kad „nebūtų gerai mamai būti“

Jeigu šie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, verta pasitarti su specialistais.

Skirtumas tarp „baby blues“ ir depresijos

Daugiau nei 80 % moterų pirmąsias 1–2 savaites po gimdymo patiria vadinamąjį „baby blues“ – tai trumpalaikis emocinis svyravimas, susijęs su hormonų kaita.

Baby blues:

• prasideda 2–3 dieną po gimdymo

• trunka iki 2 savaičių

• pasireiškia nuotaikų kaita, jautrumu, ašarojimu

• praeina savaime

Pogimdyvinė depresija:

• trunka ilgiau nei 2 savaites

• simptomai intensyvesni

• trukdo kasdieniam gyvenimui

• reikia profesionalios pagalbos

Rizikos veiksniai

Pogimdyvinė depresija gali išsivystyti bet kuriai moteriai, tačiau rizika didesnė, jei yra:

• depresijos, nerimo ar traumų istorija

• sunkus nėštumas ar gimdymas

• silpnas partnerio ar šeimos palaikymas

• finansiniai sunkumai

• komplikacijos su kūdikio sveikata

• vienišas motinystės kelias

Svarbu suprasti – rizikos veiksniai nereiškia, kad depresija būtinai pasireikš.

Kada būtina kreiptis pagalbos?

Kreipkitės pagalbos, jei:

• simptomai tęsiasi ilgiau nei 14 dienų

• jie stiprėja

• pasidaro sunku rūpintis kūdikiu

• atsiranda minčių apie savęs žalojimą

• mama jaučiasi atitrūkusi nuo aplinkos

Pagalbos šaltiniai gali būti:

• šeimos gydytojas

• psichologas ar psichoterapeutas

• akušerė / slaugytoja

• emocinės pagalbos linijos

• patikimi artimieji

Pagalba veikia. Kuo anksčiau ji suteikiama, tuo greitesnis sveikimas.

Kaip MAMA+ planuoja padėti mamoms?

MAMA+ siekia sukurti aplinką, kurioje kiekviena mama jaustųsi:

• išgirsta – per bendruomenės istorijas ir dalijimąsi

• saugi – turėdama prieigą prie patikimos informacijos

• palaikoma – per emocinę, socialinę ir būsimą finansinę pagalbą

• stipri – žinodama, kur kreiptis, kai reikalinga pagalba

Vienas pagrindinių projekto tikslų – suteikti greitą, lengvai pasiekiamą informaciją ir pagalbą moterims, susiduriančioms su pogimdyvine depresija.

Pabaigai

Pogimdyvinė depresija yra dažna, rimta ir gydoma būklė. Mama nėra kalta dėl to, ką ji išgyvena, o pagalba tikrai įmanoma.Kiekviena mama nusipelno jaustis saugi, išgirsta ir palaikoma – nuo pirmųjų dienų iki viso motinystės kelio.