Perinatalinė depresija: kas tai, kaip ją atpažinti ir kada ieškoti pagalbos

Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo dažnai vaizduojami kaip ypatingai laimingas gyvenimo etapas. Tačiau realybėje daug moterų šiuo laikotarpiu susiduria su emociniais sunkumais, apie kuriuos vis dar kalbama per mažai.

Perinatalinė depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos būklių, paveikiančių moteris nėštumo metu ir po gimdymo. Tai nėra silpnumo požymis ar „netinkamas“ motinystės jausmas — tai sveikatos klausimas, kuriam reikalingas dėmesys ir palaikymas.

Kas yra perinatalinė depresija?

Perinatalinė depresija – tai depresijos forma, pasireiškianti nėštumo metu arba per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Ji apima tiek nėštumo laikotarpį, tiek pogimdyminį etapą.

Skirtingai nei trumpalaikis emocinis svyravimas ar vadinamasis „baby blues“, perinatalinė depresija:

• trunka ilgiau,

• gali stiprėti laikui bėgant,

• daro reikšmingą poveikį moters kasdieniam gyvenimui, savijautai ir santykiams.

Tai mediciniškai pripažinta psichikos sveikatos būklė, aprašyta tarptautinėse klinikinėse gairėse.

Kiek tai paplitę?

Moksliniai tyrimai rodo, kad perinatalinė depresija yra dažnesnė, nei daugelis mano.

• Tarptautinių tyrimų duomenimis, apie 24–26 % moterų patiria perinatalinės depresijos simptomus nėštumo metu arba po gimdymo.

• Lietuvoje atlikti stebėjimai rodo, kad apie 22–24 % moterų po gimdymo susiduria su depresijos simptomais.

• Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad bent 10–15 % moterų patiria kliniškai reikšmingą pogimdyminę depresiją.

Šie skaičiai rodo, kad tai nėra reta ar išskirtinė patirtis — su tuo susiduria labai daug moterų.

Dažniausi perinatalinės depresijos požymiai

Perinatalinė depresija gali pasireikšti labai skirtingai. Ne visada tai būna stiprus liūdesys ar nuolatinis verkimas.

Dažniausi simptomai:

• nuolatinis nuovargis, net ir pailsėjus

• nerimas, įtampa, vidinis neramumas

• nuotaikos svyravimai

• sumažėjęs džiaugsmo jausmas

• kaltės jausmas ar jausmas, kad „esu bloga mama“

• sunkumas susikaupti

• miego ar apetito pokyčiai

• sunkumas paprašyti pagalbos ar jausmas, kad „turiu susitvarkyti pati“

Svarbu pabrėžti: ne visos sunkios būsenos atrodo „rimtos“ iš šalies, tačiau tai nereiškia, kad jos nėra realios ar svarbios.

Rizikos veiksniai

Perinatalinę depresiją gali lemti ne vienas veiksnys. Dažniausiai tai kelių aplinkybių derinys:

• hormoniniai pokyčiai

• ankstesnės psichikos sveikatos problemos

• didelis stresas ar nerimas

• socialinės paramos stoka

• sudėtinga gimdymo patirtis

• santykių ar finansiniai sunkumai

Svarbu suprasti, kad perinatalinė depresija nėra asmeninis trūkumas — tai reakcija į kompleksinius biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jeigu emociniai sunkumai:

• trunka ilgiau nei kelias savaites,

• stiprėja,

• trukdo kasdieniam gyvenimui,

• kelia jausmą, kad „nebesusitvarkau“,

— pagalbos ieškojimas yra svarbus ir reikalingas žingsnis.

Ankstyvas palaikymas ir informacija gali ženkliai palengvinti būseną ir užkirsti kelią simptomų gilėjimui.

Kodėl svarbu apie tai kalbėti?

Perinatalinė depresija vis dar apipinta stigma. Daugelis moterų jaučiasi kaltos ar bijo būti nesuprastos.

Atvira ir aiški informacija:

• padeda atpažinti simptomus,

• mažina kaltės jausmą,

• skatina ieškoti pagalbos,

• kuria saugesnę emocinę aplinką moterims.

MAMA+ misija

MAMA+ kuriamas tam, kad moterys nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu:

• turėtų patikimą informaciją,

• jaustųsi ne vienos su savo jausmais,

• rastų erdvę sustoti, paskaityti ir suprasti, kad jų patirtys yra realios ir svarbios.

Tai projektas, orientuotas į emocinę sveikatą, supratimą ir palaikymą — be spaudimo, be vertinimo.

„Straipsnis parengtas remiantis tarptautinėmis klinikinėmis gairėmis ir šaltiniais:“